užsukti

užsùkti, ùžsuka, -o (ùžsukė) Rtr, Š, NdŽ; SD430, Sut 1. tr. N, K, M, Amb, VĮ, Mlk sukant pritvirtinti, prisukti: Ans mokėjo varžtą kur reik užsùkti Vvr. Ažùsukiau šriūbą, ir gerai Nmč. 2. tr. N, LL96, Vkš, Gs prisukti, kad veiktų (kokį aparatą): Ažusuku ziegorių SD164. Neažùsukiau laikrodžio, ir sustojo Ktk. Užsuk laikrodį aštuntai rš. ║ pasukant įjungti, paleisti: Paskun ùžsukėm radiją, ir kalbėj[o] Drsk. | prk.: Užsuki savo fantazijos malūnėlį rš. | refl. tr.: Liūb jau ans užsisùks [radiją] ir klausysias Lk. ║ refl. prk. pradėti kalbėti: Kai jau užsisuka, tai mala i mala be jokios parstogės Rs. 3. tr. pasukant išjungti: Tu musi atsukai radę (radiją) – neš šen, užsùkti reik Ms. Su dujom gerai, kolek verda: ùžsuki – i šalta Sdb. Buvo neàžsukta [dujos], kaip šavo virtuvėj! Mlt. 4. tr. kuo prisukamu uždengti, uždaryti: Užsukamì stikliniai indai labai geri Rm. Ans sau padarė ùžsukamą (iš dviejų sujungiamų dalių, tuščiu viduriu) lazdą Jdr. | refl.: Kranas gerai neužsisuka, laša ir laša vanduo rš. 5. tr. pasukti aplink ašį: Užsùk raktą, kad neatsirakintum J. Užsùksita tą raktą vienąsyk i čia štai padėsita į tą daiktą Jrb. 6. tr. Lk, Grk, Pc, Jon užrakinti, užsklęsti: Kai išeisi, tai ažusùk kamarėlę Mlt. Palauk, da klėtį ušsuksiu Trs. Užsukáu duris ir raktą su savim pasiėmiau Vkš. Buvau užsùkusi su raktu [duris] LKT44(Lž). Sukynė – durim užsùkt Brb. Kaimynas, suskius, pajuto, svirno dureles užsùko JD894. | Biškilelį pasėdėk, aš tujau užsùksu (užkišiu) liuktą Lk. | refl. tr.: Dures su velke užsìsukė Vrn. Dukterytė kai pajuto, svirno duris užsisuko LTsII230. 7. tr. pasukti, kad susivytų, persisuktų, susukti į grįžtę: Itą karklą àžsukam, gerai àžsukam, ką neraztrūkt Grv. ^ Pamečiau peilį – reikia žusukt velniu barzdą [i](kuokštelį žolės susukti ir prispausti akmeniu), tai greičiau rasiu (brt.) Nč. Jei ko nerandi, užsuk velniu ausį – rasi Vlk. ║ [i]susukant užspausti: Ažùsuku sūrmaišelį, kad geriau tekėt [išrūgos] Klt. Užsùk maišą, kad viščiukai grūdų nekapotų Skr. 8. tr. Lp, Krtv užvynioti: Virvė ažùsukta už kojos, ir supu [lopšį], ir verpiu Str. Žąsims droteles mažytes užsùkdavo an kojos Škn. Kap užsùks karvė lenciūgą an kojų, tai ar išsilaikysi? Dg. Pasaitus eglių karnõs ùžsuka Mrc. | refl. tr.: Užsisùk ant kaklo ką norints – neik nuoga Jrb. | Tokią šilkinaitę skepetą buvau užsisùkus (užsigobusi) Jrb. ║ vyniojant, rišant uždaryti: Durys pančiu ùžsukta, o langai peržegnota – negaliu inteit LB161. Aš visada užrakinu, drata užùsuku tą šapą (būdą) Slm. | refl. tr.: Ažsisùk virvele duris, i neišeis vištos Klt. ║ Klt apvyniojus užveržti: Suriša bruzguliuką ir ùžsuka kiaulės snukį Ob. Užsuk branktu nosį Dkšt. ^ Ma[no] koserė ratu neažsukamà Dv. Mano gerklė ne suktu užsukta K.Bor. 9. refl. Skrd, VšR, Mlt pririštam aplink einant apsisukti, vyniojantis grandinei, virvei: Už mieto užsisùkęs arklys ir išbuvęs visą naktį neėdęs Nt. Ji (karvė) už tos griūšės užsisùko, užsisùko i stovia Jrb. Pirmai nuejau – karvė sukus ažsisùkus biržynely Smal. ║ užsismaugti (pririštam): Avelė užsisùko viena Krn. Dar kiaulė buvo dviejų metų, ir ta užsisùko Gs. ║ susinarplioti: Reikia narstyt [siūlus sruogoje] – ažsisùkę Klt. 10. intr., tr. sukant, rišant užsidirbti: Jei su rytu suku kūlelius, tai ùžsuku an dviej litų Alv. 11. tr. suvynioti į ką: Tan milan ažùsuka tuos [kanapių] miltus, kap ažmaišo LKT379(Btrm). 12. tr. užriesti: Tie ūsai juodi, užsuktì – vyras nė šioks, nė toks Jrb. Teliukas laksto uodegelę ažusùkęs Aps. ^ Meluoja ir galą ùžsuka Nm. Maža kalaitė, užsukta uodegaitė, lot neloja ir vagies neinsileidžia (spyna) TŽV584(Kb). ║ Sb įmantriai suraityti: Rašė ir ant galo ùžsukė [parašą] Jnšk. 13. tr. iškreipti iš normalios padėties: Užsuktà koja tai motriškai, nepaeina Grd. Ma[n] bukis (velnias) sprandą užsùko: tep kap medis (suparalyžiuotas) Kb. ║ sukant įskaudinti: Mokytojas vienam ausį užsùko, kitam ilgus plaukus užpešė Dkš. | Jau moja (gal) mėsas ùžsukei (įgnybai), kad [vaikas] tep rėkia Vlk. 14. tr. R331, MŽ443, N atlenkti, atlaužti (gaiduką). 15. tr. nukreipti, nugręžti: Akysna ir nepadabos, ažùsuka galvą Nmč. Ale sykį rado jį po klėčia negyvą, sprandu užsuktu in užpakalį BsPIV141(Brt). Neišauklėtas, vaikščioja rankas už nugaros užsùkęs (susidėjęs) Klvr. | refl.: Kaliuška užsisuka ir sėdas prie stalo Vaižg. Vuodega (toks žmogus) dėbtelėjo akimis n'ištikinčiai ir užsisuko į šalį V.Piet. Ažsisùkęs te ką padarė, neregė[ja]u Dglš. Ans negalvojo mirti, užsisùko an šono i užgeso Lpl. Ažsisùkus nugara nuo manęs sėdi (pyksta) Klt. | prk.: Gyveno atsiskyrus, nuo visų užsisukus ir džiūvo taip, smilko visą gyvenimėlį V.Bub. Užsisùkę, užsičiaupę – neprašnekinsi mokytųjų Krš. ║ pastatyti pakreipus, kad užstotų: Buvo kambarė[je] spinta užsuktà, kad nebūtų lovos matyti Varn. 16. intr. Šlč vykstant pakeisti kryptį, nusikreipti į kurią pusę: Jis užsùko už kampo DŽ¹. Berniukai užsuko per Petkūnų sodžių A.Vien. Užsùko pri Ventos arklių pagirdyti Krš. Ažùsukė arklį [su ratais] ažu daržinės i pastatė Klt. Kai bernas pamatė šitą numirėlį, ažùsukė par arimais, par dirvom Trgn. Tu parvažiuok par tiltą su mėšlo vežimu, arčiau užusùk (privažiuok), tai parodysiu tą mergą Slm. Žùsukė [žaibas] an kito šono ir žemėn nuejo, žmogu neškadijo Pls. | refl.: Tiesiai nejo, ažsìsukė paupe Klt. Užsisùko liaušėn [i](į kairę) LKKXVIII160(Zt). Eikit ir užsisùkit po kairei rankai Dg. ║ padaryti posūkį, vingį: Aplink apeit reikia, žusùkt reikia daugel (didelis lankstas) Dbč. Kokie penki kilometrai reikia užsùkt Gg. | refl. NdŽ: Po kairei rankai užsìsuka kelelis Jz. Žusisùkus pieva Dbč. Kelios lovos matyti, kitų tik galai kyšo iš užsisukusio urvo S.Čiurl. ║ refl. prk. būti skirtingam, kitokiam: Jų šneka jau šiek tiek užsìsuka Plut. 17. tr. sukantis, gręžiantis užeiti į priekį: Tai šitas [senas jautis] užusùks šitą jauną ir užeis vėl vagon Pb. 18. intr. LKT238(Kri), Sml, Kp, Užp, Sug, Ldk, Jz, Alv, Mrj, Kt, Žvr, Nm užeiti, užvažiuoti, apsilankyti: Eidama pro šalį, galėjai užsukti Žg. Artie kelio, tai kai kas ažùsuka Gdr. Tankiai jis pas mus ùžsuka Vrn. Norėjo da ant Panevėžį užsùkt LKKVI282(Jnšk). Užsuka anie į tokį mažą miestelį LTR(Slnt). Nebijodavo užusukančio gero svečio Vaižg. | Debesys vis kraštais praeina, o čia neùžsuka Krs. Vaikščio[ja] lytus apsukuo, čia neùžsuka Krš. Tokia nežmoniška sausybė, niekad neužsuka lytus Gs. | prk.: Kap kada žùsuka galvon [gera mintis], tai gẽra Rod. | refl. Lš, Slm: Vakar buvo užsisùkęs tokis vyrukas Rdm. Tas, grįždamas iš Egipto, užsisuko į Jeruzolimą M.Valanč. 19. refl. NdŽ įsiveržti, įsibrauti: Vytenis, kame tiktai užsisuko, tenai kūlį ir vandenį beliko S.Dauk. 20. intr. sūkuriuojant užeiti (apie vėją): Žiemą kaip užsùks [vėjas], tai pilna pirkia dūmų Nmč. 21. intr. Gž, Alk sukant, mosuojant suduoti, uždrožti: Ubagas kad eina, vis su botagu kad ažùsuka, kad ažùsuka, tai šunes kur katras eina Ob. Tas velnias gerai užsuko su šakaliu tai meškai per leteną BsPIV73(Brt). | refl. Pln: Aš tau užsisùksiu par šonus, tik tu mun liežuvauk! Dr. Tėvas kai užsisùko, vaikai vos teišspruko Rt. Tėvai netura rankų užsisùkti tokims vaikams pijokams Šts. 22. refl. staiga užpulti: Kareiviai kaip užsisùko, kad anus vijo! Lks. | prk.: Jei gripo liga neužsisùks, pasisaugosu, ta (tai) galiu šimto metų sulaukti Slnt. 23. tr. apsvaiginti, apsukti: Girtuoklės kap ùžsuka galvą Mrc. Atsigulsi, tai galvą užsùks LKT385(Drsk). | refl. LKKXI221(Trak), Vlk, Smal: Bronius gert nepratęs, tai nei nepajuto, kaip galva užsisuko rš. Su traukiniu gerai važiuot, nežusìsuka galva Dbč. 24. refl. dingtelėti, toptelėti: Jai kai užsìsuka kas, tai ir išeina iš namų viską palikus Lkč. Nu, jiem tep užsìsukė Šč. 25. refl. prk. užsinorėti: Užsisukáu žvejoti ir laimėjau Trk. 26. refl. prk. pasimiršti, užkristi: Ant to sykio užsìsuka i neina atmyt, o paskui po laiko atsikvošėji Jrb. Ar atmysiu tas dainas, ar vėl ma[n] užsisùks Plv. 27. tr. nusukti, nuvogti: Užsuktì pinigai neišeis į gerą Alk. 28. refl. užsidirbti iš šalies: Jei iš niekur neužsisuksì, tai ir an kolionijų išejus nebus geriau Lp. 29. tr. šnek. duoti, parūpinti, pasukti: Neštum kilus, tai [kokį sunkiai gaunamą dalyką] užsùktų Gs. 30. refl. neišvengti, užsitraukti (bausmę): Taip ir anie žmonelės besisukdami (norėdami išsisukti, išvengti) po devynis mėnesius kalėjimo užsisukę TP1881,46.

◊ akìs užsùkti apgauti: Tau tas Klimas ùžsukė akis, ir nieko nepratai Vlk.

galvà užsisùko apkvaišo, nebesusiorientuoja: Kai galvà užsìsuka, visko gali būt (galima paklysti) Bsg.

gálvą užsùkti

1. priversti pamilti: O ką garbė, tai garbė, kad net tokiam užmušėjui užsukau galvą! V.Kudir. Ji ne vienam galvą užusukė rš.

2. užduoti rūpestį: Ažùsukė galvą Btrm.

3. Mrc, Arm išvarginti: Jau galvà ažusuktà rūpesčiais Lb. Daug mislina, galvà užsuktà Srj.

4. atimti sveiką protą, sukvailinti: Ar neužsùks veinias bernu galvõs? Dg.

į gálvą užsisùkti [i]apimti kokiai minčiai: Užsisùks kas in galvą, ir daro visokias nesąmones Lkč. Užsisùko galvon, ir padariau bėdą Mrc.

kaĩp (lýg) ùžsuktas; kaĩp užsuktà mašinė̃lė apie plepantį, šnekantį be sustojimo: Viešnia lyg užsukta tarška barška, žodžius krečia lyg pati savo nedrąsumą užtrenkdama Vaižg. Ji šneka kaĩp mašinė̃lė užsuktà PnmA. Barškalas boba, kaĩp užsuktà Krš. kaĩp ùžsuktas [laĩkrodis] daug, be sustojimo (dirba): Rytą pašokę, kiaurą dienelę ėjom [apyvoką] kaip užsukti J.Balt. Eina, dirba kiauras dienas kaip užsuktas laikrodis, nieko aplinkui nemato ir net klausiamas neatsiliepia J.Balt.

nósį (snùkį) užsùkti Mrj, Rmš, Vlk, Pv, Vrn užpykti: Jau vėl jie užsùko nósis Sn. Matyt, Onelė nósį užsùko, kad neateina Šn. Ko dabar tu ant manęs užsukaĩ nósį? Lš. Negražu vaikščiot [prie svečio] užsùkus nósį Mrc. Negeras mokytojas: užsukęs ir užsukęs nosį Smn. Tyli, snùkį ažusùkus Klt.

pãlos užsisùko sukvailiojo, pakvaišo: Kas tau? Užsìsukė pãlos?! Lp.

šikinè užsùkti vlg. blogu atsimokėti: Kartais atsitinka tep, kad žmogus ažùsuka in tave šikinè Tvr.

\ sukti; antsukti; apsukti; atsukti; įsukti; išsukti; nusukti; pasukti; parsukti; persukti; prasukti; prisukti; razsukti; susukti; užsukti; paužsukti